Naujos technologijos keičia statybų pramonę

Pastatai kyla iki debesų

Skaityti PDF »

Pasitelkus į pagalbą pažangiausias kompiuterinio modeliavimo programas, naujausias medžiagas ir ekonominius pajėgumus, jau šiemet iškils nauja itin aukštų dangoraižių karta. Šiame straipsnyje mes apžvelgsime tris pagrindines dangoraižių konstrukcijas ir atskleisime jų statybos paslaptis.

Vienas žymiausių pasaulio architektų amerikietis Frankas Loydas Wrightas (1867–1959) 1956 metais įsivaizdavo, kad dangoraižis galėtų būti net mylios aukščio, t. y. 1600 metrų. Architektas manė, kad tokį dangoraižį pastatyti įmanoma. Jis jį net suprojektavo, parengė jo eskizus, tačiau pastatas, pavadintas „The Illinois“, buvo visiškai ekonomiškai nepagrįstas. Nuo to laiko technologijos gerokai patobulėjo, prasidėjo naujų itin aukštų dangoraižių era.

Dangoraižių aukso amžiumi laikomi antrasis ir trečiasis praeito amžiaus dešimtmečiai. Tuo metu JAV vienas po kito kilo aukšti pastatai. Dangoraižiai konkuravo dėl geresnės vietos, didesnio ploto ir aukščio. Varžybos dėl aukščio tęsiasi iki šiol. Amerikiečių apžvalgininkai spėja, kad dabartinis aukščiausias pasaulio pastatas „Burj Dubai“ 2020 metais nukris į tryliktą vietą aukščiausiųjų sąraše. Ir tik vienas iš 20 aukščiausių pasaulio pastatų, stovėsiančių 2020 metais – 452 metrų aukščio Kvala Lumpūro „Petronas Towers“, – statytas prieš 2001 metus, kai buvo sugriautas Pasaulio prekybos centras. Taigi kalbos, kad rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolis sustabdė dangoraižių statybą, tikriausiai nepasitvirtins.

Kodėl dangoraižių statyba šiandien vėl taip atgijo? Kaip architektai ir inžinieriai sugeba suprojektuoti pastatus, kokių prieš 20–30 metų žmonės net negalėjo įsivaizduoti? Vienas iš atsakymų – kompiuterio galimybės. Praeito amžiaus devintąjį–dešimtąjį dešimtmečius konstruktoriai paprastai naudodavosi keliais kompiuteriniais modeliais – iš pradžių apskaičiuodavo viršutinės dangoraižio dalies tvirtumą bei reikiamą atsparumą, paskui atlikdavo apatinės dalies skaičiavimus.

Čikagoje įsikūrusios „Halvorson and Partners“ bendrovės savininkas, vienas labiausiai patyrusių pasaulyje dangoraižių projektuotojų Robertas Halvorsonas sako, kad pastaraisiais metais daug kas pasikeitė. Paskutinis daugiau kaip 30 metų dirbančio projektuotojo projektas – šiuo metu Maskvoje statomas 612 metrų aukščio bokštas „Rusija“.

„Visus konkretaus modelio skaičiavimus šiandien mes galime atlikti per dieną. Tai leidžia kur kas daugiau laiko skirti dizainui ir išbandyti daug įvairių alternatyvų ieškant optimalaus sprendimo“, – teigia projektuotojas. Pagrindinės „Rusijos“ bokšto konstrukcijos buvo pradėtos projektuoti dar 2007 metais ir per tą laiką keitėsi kelis kartus. Iš pradžių buvo planuojama statyti tris atskirus bokštus, vėliau projektas keitėsi, iš trijų bokštų buvo suprojektuotas vienas su trimis sparnais, galiausiai pamodeliavus kompiuteriu buvo nuspręsta, kad pastatas bus tinklinės struktūros, todėl atrodys grakštus ir lengvas.