Istorikai perrašo propagandinę graikų istoriją

Persai išteisinti

Skaityti PDF »

Žiaurūs ir ištvirkę. Tokia nuomonė vyravo apie senųjų laikų persus. Nieko nuostabaus, nes apie persus mes žinome iš jų priešų – graikų. Šiandien istorikai perrašo istoriją, atmeta graikų propagandą ir gilinasi į tikrus faktus. Šią tautą, prieš 2500 metų sukūrusią pirmąją pasaulyje imperiją, istorikai dabar vaizduoja visiškai kitaip.

Filme „300“ pasakojama apie nedidelį graikų karių būrį, prie Termopilų kovojusį su didžiule persų armija. Tačiau filme atskleidžiama ir kita istorija – apie tradicinį mūsų požiūrį į priešus. Šiame filme graikai yra didvyriški ir civilizuoti kariai, o persai – nuožmūs ir barbariški. Tai įsišaknijęs tradicinis požiūris, o jo ištakos – istoriniai veikalai, parašyti prieš kelis tūkstančius metų. Šiandien daugelis istorikų mano, kad toks požiūris į persus neteisingas.

Dėl to, kad apie persus susiformavo neigiama nuomonė, bene didžiausia kaltė tenka didžiajam graikų istorikui Herodotui (480–420 m. pr. Kr.). Blogos reputacijos apie persus šleifas velkasi nuo jo laikų. Natūralu, kad Herodotas vaizduoja graikų ir persų karus savo tautos akimis. Pats istorikas karuose nedalyvavo, bet aprašė juos pasikliovęs liudininkų pasakojimais ir tuo, ką apie karus girdėję kiti žmonės. Herodotas pateikia komentarus ir išreiškia savo požiūrį į aprašomus įvykius.

Persai išniekino faraonų mumijas
Pasak nūdienos istorikų, ypač daug žalos persų įvaizdžiui padarė Herodoto pasakojimas apie persų karaliaus Kambizo karo žygius Egipte. Graikų istorikas pasakoja, kad persų karalius buvo žiaurus ir despotiškas, jis išvilko iš laidojimo kriptų Egipto faraonų mumijas, apiplėšė jas ir sudegino iki paskutinio kaulelio. Egiptiečiams tai buvo baisus išniekinimas, nes pagal Egipto papročius mirusiuosius jie balzamuodavo, kad šie išliktų amžini.

Kitame epizode Herodotas vaizduoja religinę egiptiečių šventę, joje Kambizas, pagavęs šventąjį jautį Apį, įbeda jam į šlaunį peilį. Jaučio kojai pradėjus kraujuoti, Kambizas aptaško krauju dvasininkus ir kitus šventės dalyvius.

Labai tikėtina, kad viskas vyko kitaip. Kitokią įvykių versiją pateikia egiptiečių reljefai ir rašytiniai šaltiniai. Egiptiečių piešiniuose Kambizas vaizduojamas nusilenkęs Apio jaučiui, o egiptiečių laivyno vadas Uza-Horas aprašo, kaip Kambizas atstatė graikų sugriautą šventyklą, vėl pradėjo joje rengti šventes ir aukoti šventyklos deivei.

Herodoto aprašomame mūšyje prie Termopilų, apie kurį pasakoja ir filmas „300“, persai irgi vaizduojami nepalankiai. Tai dar viena istorija apie tai, kaip didžiulė imperija užpuola mažą, bet drąsią tautą, ir ši kovoja už savo laisvę. Negatyvi nuomonė ir gąsdinančios istorijos apie persus gyvavo daugiau kaip 2000 metų. Viena priežasčių – vėlesnių laikų europiečių noras palaikyti mažos „demokratinės“ valstybės kovą su didžiule jėga, tai klasikinė Dovydo ir Galijoto kovos istorija.

Pastaraisiais metais kelios mokslininkų grupės detaliai ištyrė senovės šaltinius ir palygino juos su persų reljefais bei raštais. Paaiškėjo, kad Persų karaliai buvo kur kas humaniškesni. Daugeliu teigiamų bruožų pasižymėjo ir karaliaus Kyro valdymas. Kyras, nors buvo kilęs iš nedidelės persų genties, vadinamos achaimenidais, sugebėjo užkariauti pusę pasaulio.