Kristalų šventovė

Skaityti PDF »

Vieno Meksikos kalno gelmėse slypi urvas, pilnas milžiniško dydžio kristalų. Kristalai susiformavo atsitiktinai sutapus palankioms aplinkybėms daugiau kaip prieš pusę milijono metų ir visą tą laiką išgulėjo giliai po žeme. Apie ypatingą urvą, ko gero, vienintelį visame pasaulyje, sužinota tik 2000 metų balandžio mėnesį, kai jį visiškai atsitiktinai aptiko du broliai.

Kristalų urvas, Cueva de los Cristales, – gamtos stebuklas. Mūsų planetoje nerastume kitos vietos, galinčios prilygti šiam urvui, jame esantiems net iki 11 metrų ilgio kristalams. Po Naikos kalnu Šiaurės Meksikoje, maždaug už dviejų valandų kelio į pietus nuo Čihuahua didmiesčio, 300 metrų gylio požeminėje „katedroje“ susilieja tyla ir grožis. Urve skaičiuojama 150–170 padrikai išsidėsčiusių milžiniškų kristalų. Atrodo, lyg kadaise kažkas būtų sutrukdęs dviem milžinams užbaigti dėlioti didžiules „mikado“ žaidimo lazdeles.

Kristalai susiformavo daugiau nei prieš pusę milijono metų ir visą tą laiką saugiai tūnojo giliai po svilinančia Meksikos dykuma. Apie nepaprastą šio urvo grožį pasaulis sužinojo tik 2000 metų balandžio mėnesį, kai visiškai atsitiktinai jį aptiko du meksikiečiai broliai. Vis dėlto jo grožis klastingas. Net urvas negelbsti nuo negailestingos meksikietiškos vasaros kaitros. Priešingai.

Kristalų urvas – ypatinga, žmogaus gyvybei pavojinga vieta, jame temperatūra dėl vis dar išlikusio karščio nuo kadaise kunkuliavusios magmos siekia 45 laipsnius, o santykinė oro drėgmė artima 100 procentų. Siaubinga vieta žmogui, tačiau kristalams – tiesiog ideali terpė.

Ieškodama švino bei sidabro ir žemindama vandens lygį Naikos kalne, kalnakasybos bendrovė „Peñoles“ iš Kristalų urvo išpumpavo vandenį. Nusausinus urvą, neliko ir kristalus saugančio natūralaus vandens sluoksnio, o orui, pavieniams atkakliems turistams ir vagims atsirado galimybė patekti į urvą. Tokia padėtis iš esmės katastrofiška. Dėl vandens stygiaus kristalai nustojo augę, vadinasi, tonas sveriantys dariniai pritrūks fizinės atramos, nuo savo svorio jie gali sulūžti arba deformuotis. Be to, kyla pavojus, kad dėl ore esančio anglies dvideginio ir kitų dujų dailieji kristalai pajuos. Laiko klausimas, kada kristalų urvas sunyks, aišku viena – šį kartą jis dings visiems laikams.