Gudriosios varnos verčia mokslininkus keisti nuomonę apie protą

Plunksnotosios šimpanzės

Skaityti PDF »

Varninių šeimos paukščiai – ne kvailesni už šimpanzes, o kai kada net protingesni. Tokią netikėtą išvadą mokslininkai padarė atlikę daugybę bandymų su varnomis, krankliais, šarkomis, kėkštais ir kovais. Nėra abejonių, kad evoliucija numatė keletą būdų, kaip išvystyti aukštą intelektą, o tyrimų rezultatai verčia abejoti vyraujančia nuomone apie žmogaus išskirtinumą.

Žmonių giminė išskirtinė – nors gal ir ne tokia unikali, kaip mums atrodo. Per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikta daugybė įdomių eksperimentų, jie įrodė, kad varnos turi neįtikėtinų protinių gebėjimų. Protu jos prilygsta žmogbeždžionėms ir galbūt net jas pranoksta.

Varnos, krankliai, šarkos ir kiti varninių šeimos paukščiai sugeba planuoti ateitį, logiškai mąstyti ir išspręsti sudėtingas naujas problemas. Jie atpažįsta kitus gyvūnus, moka bendradarbiauti ir prisitaikyti įrankių, kokių nemoka susirasti net šimpanzės. Ir tai dar ne viskas. Atrodo, šie paukščiai suvokia kitų gyvūnų siekius ir tikslus – tokį gebėjimą mokslininkai vadina psichikos teorija (angl. theory of mind) ir dažnai laiko galutiniu sąmoningumo įrodymu.

Kad varnos ir krankliai yra protingi paukščiai, puikiai žino sodininkai ir medžiotojai, jie pasakoja, pavyzdžiui, kad šie sumanūs paukščiai nesiartina prie žmogaus su ginklu. Arba kad paukščiai skaičiuoja, kiek žmonių suėjo į trobą, ir nesiartina, jei lauke yra likęs nors vienas. Skandinavų mitologijoje vyriausiojo dievo Odino akis Žemėje atstojo krankliai Huginas ir Muninas.

Viena yra juokai ir mitai, visai kas kita – mokslinių tyrimų rezultatai, verčiantys mokslininkus naujai pažvelgti į mūsų pačių intelektą. Paukščių ir žmonių evoliucijos linijos išsiskyrė prieš dinozaurų erą, beveik prieš 300 milijonų metų. Jei paukščiai turi vaizduotę, geba kelti hipotezes ir numatyti ateitį, vadinasi, žmonės nėra vienintelė protinga gyvybės forma. Eksperimentai su paukščiais rodo, kad aukštas intelektas ir sąmonė nepriklausomai susiformavo skirtingose gyvūnų raidos linijose. Įdomu, kokie veiksniai paskatino varninių šeimos paukščių ir žmonių protinių gebėjimų vystymąsi.

Viena autoritetingiausių paukščių tyrinėtojų profesorė Nicola Clayton drauge su vyru, profesoriumi Nathanu J. Emery, ir psichologu Anthony Dickinsonu – visi trys dirba Kembridžo universitete – atliko nemažai originalių eksperimentų ir pateikė stulbinamų duomenų apie paukščių protą.

1998 metais Clayton ir Dickinsonas novatorišku tyrimu įrodė, kad kėkštams būdinga tam tikro pobūdžio atmintis, vadinama epizodine atmintimi, mokslininkų laikoma unikalia žmogaus savybe. Epizodinė atmintis – tai gebėjimas prisiminti konkretų laiką bei konkrečias vietas ir susieti su išgyvenimais, jausmais bei konkrečiomis žiniomis.