Genų dopingas

Skaityti PDF »

formuoja ateities sportininkus

Genų dopingas smarkiai pagerintų sportinius rezultatus, todėl netrukus ant apdovanojimų pakylos gali pasirodyti genetiškai modifikuotų atletų. Tačiau genų dopingo pasekmės nežinomos, todėl ambicingi atletai smarkiai rizikuoja.

Berlyne 2000-aisiais gimė berniukas, jo raumenys buvo beveik dvigubai didesni negu kitų naujagimių. Berniukas buvo stiprus kaip liūtas, o sulaukęs 4 metų pajėgė į priekį ištiestomis rankomis išlaikyti du trijų kilogramų svarmenis.

Šis berniukas – vienas iš daugelio žmonių, kurių genuose užkoduoti ypatingi gebėjimai. Fenomenalios jėgos jam suteikė MSTN geno mutacija. MSTN lemia baltymo miostatino, kuris sustabdo raumenų augimą, kai šie pasiekia reikiamą dydį, genetinį kodą. Vokiečio berniuko kūne beveik nesigamino miostatino, todėl jo raumenys nenustojo augę.

Daug sunkiaatlečių paaukotų bet ką, kad tik jų raumenys nesiliautų augę, nes siekiant sporto aukštumų šiais laikais nepakanka vien treniruotis. Kadangi genai nustato natūralias kūno pajėgumų ribas, atletų rezultatus lemia genetinis paveldas. Dažnai geriausi sportininkai turi ypatingą genų rinkinį ir tai suteikia pranašumo kurioje nors konkrečioje sporto šakoje.

Kelią pramynė genų terapija

Jei prigimtis pagailėjo sportininkui gerų genų, jų jis gali įgyti taikydamas genų dopingą. Genų dopingas nuo paprasto dopingo skiriasi iš esmės – šiuo atveju atletai leistųsi genetiškai modifikuojami.

Pagrindinis veikimo principas seniai išbandytas genų terapijoje, ją gydytojai taiko paveldimosioms ligoms gydyti beveik du dešimtmečius. Mokslininkai yra prikaupę įvairiausių genų, kurie, įrodė bandymai su gyvūnais, didina raumenų masę, gerina deguonies įsisavinimą arba energijos tiekimą. Skirtingų rūšių genai suteikia skirtingų savybių, naudingų įvairiose sporto šakose. Ir nors nėra žinoma, kad atletams būtų taikomas genų dopingas, Tarptautinis olimpinis komitetas yra pasirengęs tikrinti sportininkus 2012-ųjų metų Londono olimpinėse žaidynėse ir tuo aspektu.

Gali būti, kad net rizikuodami sveikata kai kurie sportininkai susigundys genų dopingu. Vis dėlto pašalinti nepageidautiną ar net pavojingą šalutinį genų dopingo poveikį būtų labai sudėtinga, galbūt net neįmanoma. Paprastai nustojus vartoti vaistus arba leisti injekcijas po kurio laiko dopingo poveikis nutrūksta, tačiau ląstelės chromosomoje kartą įsitvirtinę genai veiks tol, kol ląstelė bus gyva.

Dopingas veiks daug mėnesių, o jei genas pateks į kamieninę ląstelę – visą likusį gyvenimą. Kitaip tariant, neįmanoma genų dopingo dozės reguliuoti ir pritaikyti prie sportininkų treniruočių bei rungtynių.