SMEGENŲ PASLAPTYS: Kas yra intelektas

Skaityti visą straipsnį »

Kodėl vieni žmonės protingesni už kitus? Pastaraisiais metais mokslininkai nemažai sužinojo, kaip veikia smegenys spręsdamos konkrečias užduotis, tačiau iki šiol nėra aišku, kas yra protas. Nauji moksliniai tyrimai atskleidžia, kuriose smegenų dalyse slypi mūsų intelektas ir kad genai turi įtakos mūsų protiniams gebėjimams.

Nors vieni žmonės būna intelektualesni už kitus, sąvoką intelektas sunku apibrėžti, o dar sunkiau – suprasti. Žmogaus smegenys turi ypatingą savybę gauti naujų žinių darydamos išvadas, šias žinias taikyti, kai tenka spręsti problemas, mąstyti abstrakčiai ir mintis reikšti žodžiais. Mokslininkams ilgą laiką buvo neaišku, kaip smegenys sugeba atlikti šiuos sudėtingus veiksmus, ir tik dabar jie ima suprasti, kas apskritai yra intelektas ir kuri smegenų sritis už jį atsakinga.

Dirbdami su sudėtingais skeneriais, mokslininkai sugebėjo pamatyti, kurie smegenų centrai būna aktyvūs, kai tyrimo dalyviai sprendžia konkrečias užduotis. Šis metodas padėjo suprasti, kaip veikia smegenys ir kokias funkcijas atlieka skirtingi smegenų centrai, tačiau nepadėjo suprasti pačios intelekto sąvokos.

Viena aišku: būti protingam ir būti intelektualiam – du skirtingi dalykai. Protingumas dažnai reiškia žmogaus turimas žinias ir gebėjimus, o intelektualumas – žmogaus gebėjimą kaupti žinias ir jomis pasinaudoti. Aukštas intelekto lygis sudaro puikias sąlygas žmogui tapti protingam, tačiau norint tokiam tapti reikia gauti žinių studijuojant arba įgyjant patirties. Paprastai kalbant, perskaitęs knygą žmogus tampa protingesnis, bet ne intelektualesnis.

Sunku tirti protinius gebėjimus

Intelektas yra ne tik tam tikrų įgūdžių turėjimas, pavyzdžiui, kalbos supratimas, gera atmintis ar gebėjimas spręsti problemas, bet gebėjimas išnaudoti visas smegenų galimybes. Pavyzdžiui, žmogus, kurio kai kurie įgūdžiai yra puikūs, vis dėlto nepajėgs išlaikyti egzamino, jeigu nesupras užduoties, negalės prisiminti matematinės formulės arba nesugebės pritaikyti konkrečiam uždaviniui tinkamos formulės.

Kaip tik todėl, kad intelektas yra gebėjimas pasinaudoti visomis smegenų galimybėmis, jį sunku tirti. Pirmiausia susiduriama su sunkumu, kai reikia įvertinti intelektą norint palyginti intelektualių ir ne tokių intelektualių žmonių smegenis.

Psichologai yra sukūrę daugybę testų, kuriais galima nustatyti vadinamąjį žmogaus intelekto koeficientą (IQ). Visiems testams bendra tai, kad jų rezultatas išreiškiamas tam tikru skaičiumi, taigi didelės grupės žmonių rezultatų vidurkis bus 100. Skirtingos testų versijos remiasi skirtingomis užduotimis, todėl pati sąvoka intelekto koeficientas dažnai kritikuojama, nes vertinami tik tam tikri įgūdžiai – nebūtinai geresni ar naudingesni už kitus. Todėl kyla rizika ne tik dėl to, kad IQ testas teisingai neatspindės žmogaus intelekto lygio, bet ir dėl to, kad viena lytis arba tam tikra visuomenės grupė gali gauti puikius testo rezultatus, nes testo užduotys susijusios su konkrečiais gebėjimais.