Didysis Mogolas turi pasiduoti

Skaityti PDF »

1526 metais dabartinėje Indijoje prasidėjo Mogolų era. Per kitus du šimtmečius galinga imperija klestėjo, mogolai mėgavosi moterimis, opijumi ir milžiniškais turtais. Tačiau pasaka baigėsi. Po daugelį metų trukusių pastangų 1858 metais britai užėmė imperiją ir ištrėmė paskutinį Didžiųjų Mogolų palikuonį.

Rūkas gaubė Rangūno (Rangon) miestą, kai vieną 1862 metų lapkričio mėnesio popietę nedidelis britų kareivių būrys atnešė uždengtą kūną prie bevardžio kapo kalėjimo kieme. Kunigas pasimeldė prie duobės ir „Valstybės kalinys“, taip buvo pavadintas mirusysis, buvo nuleistas į žemę. Britai užbėrė kūną storu kalkių sluoksniu, kad greičiau suirtų, užpylė kapą žeme ir užklojo velėna.

Po savaitės britų komisaras Birmoje H. N. Daviesas pranešime Londonui rašė: „Jis mirė nuo senatvės ir gerklės paralyžiaus. Jis išleido paskutinį atodūsį penktą valandą ryto tą dieną, kai buvo palaidotas. Buvusio imperatoriaus mirtis nebuvo svarbus įvykis musulmonams. Greitai jo kapas apaugs žole. Rasti paskutinio Mogolų imperatoriaus kapą bus neįmanoma.“

1858 metais britai ištrėmė 83 metų Mogolų dinastijos atstovą Bahadur šachą II (Bahadur Shah II) į Birmą. Jaučio tempiamu vežimu jis iškeliavo iš savo mylimo Delio toli nuo imperijos, kurią prieš 300 metų sukūrė jo protėviai. Jis valdė 20 metų, tačiau, skirtingai nei jo pirmtakai, niekada neturėjo realios valdžios. Mogolų imperija išgyveno ilgo nuosmukio laikus, o kelis dešimtmečius Indiją valdė britai. Šis paskutinis dinastijos atstovas iš kolonistų valdžios malonės buvo tik simbolinis valdovas, Delio karalius. Vergiškas likimas žmogaus, kurio protėviai gyveno tais laikais, kai valdžia, turtas ir didybė buvo Mogolų skiriamasis bruožas.